Intelektas

Kiekvienas gudrus žmogus žino kas yra intelektas… tai tas, ko nėra pas kitus – taip juokais intelekto apibrėžimą suformulavo 1964 m. McNemar.

p.s Intelektą išmatuoti galite čia: http://www.iq-test.lt/#227097

Kas yra intelektas? Lot. intellectus – supratimas, pažinimas. D. Veksleris vienoje iš savo knygų rašo, jog neįmanoma apibrėžti intelekto, jį galima įvertinti iš jo pasireiškimų. Intelekto esmė ir prigimtis nėra visiškai aiški. Pagal D. Vekslerį intelektas yra individo sugebėjimas mąstyti ir adekvačiai elgtis savo aplinkoje. Tai apima visas psichikos veiklos sritis.

Apie tai, kokia yra intelekto kilmė, ilgą laiką egzistavo di nuomonės. Viena – kad intelektas griežtai paveldimas bruožas: žmogus gimsta arba protingas, arba ne. kita – intelektas yra susijęs su suvokimo greičiu ar reagavimu į išorės stimulus.

Intelekto struktūra

Taigi, ar žmogaus gebėjimas efektyviai adaptuotis aplinkoje yra vientisas objektas, ar sudarytas iš atskirų dalių? Ar egzistuoja skirtingi intelekto tipai, labiau tinkantys tam tikrų profesijų asmenims? Dauguma psichologų suvokė, jog kalbėti apie vientisą intelektą, neatsižvelgiant į visumą užduočių, kuriuos tenka spręsti žmonėms įvairiose gyvenimo situacijose, būtų klaidinga. Juk iš tikrųjų, gero matematiko intelektą lyginti su gero futbolininko, gal ir nebūtų teisinga. Kiekvienas žmogus savo kasdieniniame gyvenime veikia savitai. Statistinių metodų pagalba Torstaunas 1938 m.ištyrė įvairias intelekto dalis, kurias jis pavadino pirminėmis protinėmis potencijomis. Jis išskyrė 7 tokias potencijas:

gebėjimas skaičiuoti – gebėjimas operuoti skaičiais ir atlikti aritmetinius veiksmus;

verbalinis (žodinis) lankstumas – gebėjimas lengvai, laisvai ir tinkamais žodžiais išdėstyti savo mintis;

verbalinis suvokimas – gebėjimas suvokti žodinę ir rašytinę informaciją;

erdvinė orientacija – gebėjimas įsivaizduoti erdvėje įvairius daiktus ir objektus;

atmintis;

gebėjimas mąstyti;

suvokimo greitis.

Tornstauno nuomone, pakanka tik sukurti testus tirti kiekvienai iš šių intelekto dalių, ir bus galima nubrėžti kiekvieno tiriamojo potencialių galimybių profilį. Tačiau pasirodė, kad išskirtos dalys nėra jau tokios nepriklausomos ir reikia detalesnės intelekto analizės.

Kiti mokslininkai, pavyzdžiui Gilford’as, 1959 metais išskyrė 120 intelekto veiksnių. Psichologai, vėlgi, pamanė, jog kai kurios užduotys reikalauja konkretaus, kitos – abstraktaus intelekto. Konkretus, arba praktinis intelektas padeda mums spręsti kasdienes užduotis ir orientuotis kasdieniniame bendravime. Ėjimas apsipirkti, sąskaitų pildymas, laikymasis įprastų procedūrų ir elgsenos šablonų. Abstraktus – padeda operuoti žodžiais ir sąvokomis. Kaip prašė vienas aklasis – papasakok apie gulbės kaklo grožį.

Intelekto vystymasis

Ketelo nuomone, kiekvienas žmogus gimdamas atsineša potencialų arba originaliai – intelligence fluide – intelektą. Būtent jame yra mūsų gebėjimas mąstyti, abstrahuoti ir spręsti. Maždaug apie 20-sius gyvenimo metus šis intelektas pasiekia savo maksimumą. Intelekto vystymasis priklauso nuo tų pačių veiksnių, įtakojančių ir kitų organizmo funkcijų vystymąsi. Tai genetiniai ir įgimti veiksniai, chromosomų anomalijos, vaisiaus mitybos sutrikimai, ligos nėštumo metu bei vartojami vaistai ar kitos medžiagos. Aplinkos veiksniai: nesvarbu, kokį potencialą atsineš kūdikis gimdamas, augant jo elgesys ir intelektas vystysis priklausomai nuo supančios aplinkos. Tai mityba, psichinė stimuliacija, vaikų skaičius šeimoje, socialinė padėtis. Taigi, dauguma mokslininkų šiandien mano, kad 20% mūsų intelekto priklauso nuo sąlygų gimdoje, dar 20% reikia priskirti aplinkai, kurioje mes užaugame, o 50% priklauso genams. Likusius 10% mokslininkai priskiria nenumatytoms aplinkybėms.

Intelekto įvertinimas

Pirmosios idėjos, kaip matuoti intelektą pasirodė jau XVII a. pabaigoje. Gydytojas Gall tvirtino, kad galvos paviršiuje esantys iškilimai pasako apie žmogaus gebėjimus, nes tobulėjant vieniems ar kitiems gabumams, atitinkamai didėja ir iškilimai tose galvos vietose. 1905 m. Prancūzijos vadovybė Bine paprašė sudaryti intelektinių gabumų skalė mokiniams. Tuo metu buvo įvestas privalomas visuotinis mokymas ir perkrautose klasėse, sudarytose tik amžiaus principu, atsidūrė ir “gabūs” ir “atsilikę” vaikai. Bine pastebėjo, kad vaikai, lengvai išsprendžiantys vieną užduoties variantą, kitus spręsdavo taip pat gerai, o išspręstų užduočių kiekis rodė jo protinį amžių. Kilus I pasauliniam karui, amerikiečių vyriausybei iškilo uždavinys, kaip iš 2 mln. mobilizuotųjų atrinkti 5% tinkamų į karininkus.Standfordas patobulino Bine testą ir susidorojo su šia užduotimi.

Kas tas intelekto koeficientas IQ?

1912 m. vokiečių psichologas Šternas vertinti pasiūlė paprastą matematinę formulę, atspindinčią ryšį tarp protinio ir biologinio amžiaus; šį rodiklį jis pavadino intelekto koeficientu. Koncepcija, kuria buvo remiamasi – normalus vaikas, tai tas, kurio protinis amžius sutampa su chronologiniu.

Šis metodas turi trūkumą – netinka vertinti vyresnio amžiaus žmonių IQ. Tam sukurtos kitos metodikos. Dabar tirdami intelektą įstaigose, mokyklose, ligoninėse, kariuomenėje ar kitur, psichologai dažniausiai naudoja Vekslerio ir Amthauerio testus.

Išbandyk Lietuvių tautos IQ Testą 2009 - http://www.iq-test.lt/#227097

Zpět na přehled článků